Dainius
Žalimas
51 m.
Nevyriausybinių organizacijų surinkta informacija apie kandidatų pasisakymus ir darbus žmogaus teisių klausimais
Konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos. Palaiko konvencijos ratifikavimą, vadovaudamasis teisės viršenybės principu: „Ir Konstitucija, ir konvencija siekia to paties tikslo kovoti su moteris žeminančiais stereotipais, esančiais ir smurto lyties pagrindu priežastimi. Konvencija gilina konstitucines moterų ir vyrų lygiateisiškumo bei moterų įgalinimo garantijas, suteikdama tam europinio bendradarbiavimo privalumus.“
LGBTQ+ teisės. Palaiko civilinės sąjungos projektą ir teigia, kad „konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų“.
Migracija. Aktyviai kritikavo pabėgėlių ir migrantų apgręžimo politiką kaip prieštaraujančią žmogaus teisių standartams, tarptautinei teisei ir LR Konstitucijai. „Visą laiką kritikavau šį įstatymą (dar ir jam būnant tik projektu), nes negalima be teismo nesant nepaprastosios ar karo padėties atimti žmogui laisvės. Net jei jis ir galbūt netikras pabėgėlis. Tuo demokratija ir turi skirtis nuo lukašenkinės diktatūros.“
Žmonių su negalia teisės. Neigiamai šiuo klausimu pasisakęs nėra. 
Kandidato mintys ir paaiškinimai, atsakant į pateiktą klausimyną
– Ar sutinkate, kad Lietuva kaip gerovės valstybė turėtų suteikti daugiau socialinių paslaugų ir pagalbos žmonėms, prižiūrintiems negalią turinčius ar sunkia liga sergančius artimuosius?
– Taip. Gerovės valstybė turi suponuoti gerovę visiems. Kartu teisingumą – daugiau empatijos ir atitinkamą paramą tiems, kurie atlieka tokią socialiai reikšmingą funkciją kaip pagalba negalią turintiems ir sunkiai sergantiems. Tuo jie padeda ir visai valstybei, kitaip ji turėtų prisiimti šią funkciją.
– Ar sutinkate, kad kiekvienam žmogui, nepaisant jo negalios, valstybė turėtų sudaryti sąlygas ir galimybes asmeninius sprendimus priimti pačiam?
– Pagal Konstituciją demokratinė valstybė turi gerbti kiekvieno žmogaus orumą. Orumas reiškia ir asmens laisvę asmeninius sprendimus priimti pačiam. Todėl galimos tik objektyvios retos išimtys asmenims, kurie negali suvokti savo veiksmų ir prisiimti atitinkamos atsakomybės.
– Ar pritariate, kad vaikai su negalia turėtų mokytis kartu su kitais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose įtraukties būdu?
– Taip. Pagal Konstituciją Lietuva turi būti atvira pilietinė visuomenė, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas. Tai suponuoja įtraukųjį ugdymą.
– Ar pritariate, kad mokyklose turėtų būti kalbama lytiškumo ugdymo, reprodukcinių teisių temomis įtraukiant įvairovės temas?
– Vėlgi pagal Konstituciją Lietuva yra pliuralistinė demokratija, kurioje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas ir ugdoma laisva, bet atsakingus pasirinkimus daranti asmenybė. Tai suponuoja atitinkamą švietimą tokiomis temomis.
– Ar palaikote mintį, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir pabėgėliai iš Sirijos Lietuvoje turėtų būti priimami vienodomis sąlygomis?
– Taip. Pagal Konstituciją privalu garantuoti visų asmenų lygiateisiškumą. Tai suponuoja lygų pabėgėlių traktavimą priimant sprendimus dėl prieglobsčio, taip pat galimybę diferencijuoti jų statusą tik remiantis objektyviomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į individualią asmens situaciją.
– Ar sutinkate, kad Lietuva turėtų nustoti vykdyti tarptautinę teisę pažeidžiančias atstūmimo praktikas ir sukurti efektyvią sistemą, kuri užtikrintų galimybę prieglobsčio prašantiems asmenims pateikti prieglobsčio Lietuvoje prašymą?
– Taip. Pagal Konstituciją Lietuva privalo tinkamai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus ir ES teisės reikalavimus. Nukrypimai nuo jų turi būti pateisinti nacionalinio saugumo interesu, kurio apsaugos priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir proporcingos. Todėl atstūmimo praktika turi būti koreguojama atitinkamai.
– LR Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2021 m. prieglobsčio prašytojų sulaikymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Ar pritariate, kad Lietuva turėtų sumokėti atsiprašymo kompensacijas kiekvienam žmogui, pvz., po 1000 eurų?
– Taip. Simbolinė kompensacija būtų logiška, jei žmogus pats nepateikė ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tačiau kartu ji turėtų reikšti galimų tolesnių reikalavimų atsisakymą.
– Ar palaikote Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Seimui?
– Taip. Tačiau manau, kad jis nepakankamai įgyvendina Konstitucijos reikalavimą vienodai saugoti visas šeimas.
– Ar pritariate, kad būtina panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą (4 str. 2 d., 16 p.), pagal kurią informacija apie LGBT asmenis nepilnamečiams yra ribojama?
– Taip. Tačiau manau, kad ir dabar pagal Konstituciją tiesiogiai taikant EŽTK, kuri turi taikymo pirmenybę prieš nacionalinį įstatymą, ši nuostata negali būti taikoma.
– Ar pritariate, kad Seimas kuo greičiau ratifikuotų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo?
– Taip. To reikalauja mūsų Konstitucija – taikyti ne žemesnius žmogaus teisių apsaugos standartus nei nustatyti tarptautiniai, ypač europiniai. Kartu tai reiškia šalies europinį pasirinkimą ir pasitraukimą iš „rusų pasaulio“ civilizacijos žmogaus teisių aspektu.
– Ar pritariate, kad Lietuva, kuri yra sekuliari valstybė, turėtų taikyti tokius pat aukštus lobistinės ir finansinės veiklos skaidrumo reikalavimus Katalikų bažnyčiai, kokius taiko ir NVO bei verslui, taip užtikrindama atvirą ir sąžiningą veikimą bei atskaitomybę visuomenei?
– Taip. To reikalauja Konstitucijoje įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, atviros pilietinės visuomenės ir pasaulietinės valstybės principai.
Gimimo vietaVilnius
Gyvenamoji vietaVilnius
Išsilavinimas1996 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo teisininko kvalifikaciją. 2001 m. apsigynė daktaro disertaciją, o 2006 m. suteiktas docento vardas.
Politika ir visuomeninė veikla1991 m., kaip Lietuvos šaulių sąjungos narys, dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynyboje nuo sovietų agresijos. 2001–2003 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2000 m. dalyvavo Seimo, o 2009 m. – Europos Parlamento rinkimuose.
Profesinė veiklaVilniaus universitete dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą. Buvo Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas. Dėstė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. 1998-2011 m. dirbo krašto apsaugos ministro patarėju-teisininku. Vėliau dešimtmetį buvo Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, o 2014-2021 m. ėjo KT pirmininko pareigas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2024-05-09 06:45
Partijų garvežiai: kai dalyvauti svarbiau, nei laimėti
2024-05-08 09:00
Kinija ar Taivanas? Gynybai – 3 proc. BVP? Kandidatai į prezidentus atsako į užsienio ir saugumo politikos klausimus
2024-05-07 12:00
Prezidentinė vaivorykštė: kurie kandidatai nusipelno medalių, o kurie kelia grėsmę žmogaus teisėms?
2024-04-24 15:00
D. Žalimas: privalu garantuoti visų asmenų lygiateisiškumą
2024-04-23 16:21
Laisvės partijos samdomi darbuotojai, prestižinės mokytojo profesijos likimas ir kitos dienos naujienos
2024-04-23 13:49
Nuslėpti faktai apie D. Žalimo žmoną ir V. Pranckiečio prisiminimai
2024-04-04 11:25
VRK oficialiai įregistravo tris kandidatus prezidento rinkimuose
2024-03-13 07:30
A. Armonaitė: Lietuva negali ir neturi būti pigios darbo jėgos šalimi (interviu)
2024-02-20 15:40
Kandidatas į prezidentus D. Žalimas: atsilikusi praktika žmogaus teisėje turi neigiamų pasekmių
2024-01-28 17:20
Kandidatai į prezidentus įvardijo, ką darytų G. Nausėdos vietoje: sprendžiant ambasadorių klausimą, pasigenda autoriteto
2024-01-18 10:54
Laisvės partijos viltys: jei ne į prezidentūrą, tai bent į Europos Parlamentą
2024-01-02 07:00
Nesakyk „op“... Kas G. Nausėdai gali sutrukdyti laimėti prezidento rinkimus?
2023-12-05 11:48
D. Žalimas: daugelis Rusijos opozicionierių vertybiškai artimesni V. Putinui, o ne mums
2023-10-09 08:38
D. Žalimas: tarptautinės teisės veiksmingumas dabar priklauso nuo Ukrainos pergalės
2023-05-10 14:57
Stambulo konvencija patvirtinta: kaip balsavo Lietuvos atstovai Europarlamente
2023-05-10 06:33
Stambulo konvencija: ES ratifikuos ją – kas laukia Lietuvos?
2023-01-26 06:45
Atsisakyti teisių dėl bendrojo gėrio
2022-05-06 12:27
D. Žalimas: dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą būtina steigti specialų tribunolą
2021-09-02 10:49
Nuo rugsėjo buvęs KT teisėjas D. Žalimas vadovauja VDU Teisės fakultetui
2021-06-16 13:03
Rytų Europos studijų centrui vadovauti siekia D. Žalimas ir L. Kojala
2021-06-09 10:13
Prezidentas teikia D. Jočienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkes
2021-04-08 06:36
Pokyčiai neišvengiami: ar bus atsisakyta vienmandačių?
2020-07-30 14:24
KT: 2018 m. atnaujintas Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai
2020-07-09 05:30
D. Žalimas: „Žmonės turėtų kritiškai vertinti valdžios peršamas dovanas“
2020-06-16 17:37
Prezidento atsakas valdantiesiems: stūmimas į konstitucinę krizę yra neatsakingas žingsnis
2020-03-09 11:53
Įstatymu apibrėžtos teisėjų imuniteto ribos yra platesnės, nei numato Konstitucija